Pristatytas “Klaipėdos vaizdų albumas“

Sausio 15 d. Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje pristatytas Kęstučio Demerecko “Klaipėdos vaizdų albumas“.
Šiame albume surinkta ikonografinė medžiaga, kurios daugumą sudaro pirmą kartą publikuojamos fotonuotraukos iš Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos AdM archyvo ir autoriaus, Kęstučio Demerecko rinkinio. Tai neregėti Klaipėdos vaizdai, kuriuos būtina buvo parodyti tragiško likimo miesto šiandieniniams gyventojams.Didžioji jų dauguma – XIX a. pab. – XX a. vid. fotonuotraukos.
Nežinomi miesto vaizdai, gatvės, panoramos, namai ir skersgatviai – visa tai užfiksuota ne populiariuose atvirukuose, daugintuose šimtus kartų, bet vienintelėje fotonuotraukoje iš šeimos albumo ar iš fotonuotraukų rinkinio. Kolekcionieriai retai kada renka senas fotonuotraukas, nes jos jiems neturi kolekcinės vertės. Visai kitaip tiems, kurie nori pažinti tikrą miesto praeitį, neviešintą, dažnai asmeninę.
Daugelį metų, gal net du dešimtmečius, siekta išleisti tokią knygą, kurioje būtų galima parodyti Klaipėdos miestą po 1923 m., kai Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos Respublikos, kaip keitėsi miestas ir uostas, žmonės ir jų gyvenimai. Norėta sujungti į vieną vaizdo audinį išsibarsčiusias senas to meto Klaipėdos nuotraukas.

Šios knygos-albumo galutinė leidybos idėja gimė peržvelgus neseniai iš Vokietijos Klaipėdą pasiekusio AdM archyvo (http://www.klavb.lt/lt/2012-06-05-06-11-35/adm-archyvas) saugomas fotografijas, šeimyninius albumus ir rinkinius. Visa tai sutvarkyta ir sudėliota saugiose Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos lentynose. Čia visą informaciją kuruoja Kraštotyros ir skaitmeninimo skyriaus vadovė Jurga Bardauskienė bei jos dešinioji ranka – Viktorija Karalienė.
Tačiau tai tik viena Klaipėdos vaizdų albumo dalis.
Įnašą į knygos ikonografinį pasakojimą įnešė ir privačiuose rinkiniuose saugomos ir kaupiamos senos Klaipėdos fotografijos. Vienas didžiausių Klaipėdos fotografijų rinkinių – šios knygos autoriaus albumuose. Dalis fotografijų – iš kolekcionieriaus ir antikvaro Gedimino Žulio kolekcijos. Savo kolekcijomis leido naudotis ir Egidijus Baranauskas, Arnoldas Poliakovas ir Viktoras Raševskis.
Nemažas pluoštas nuotraukų publikuojamas iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų, kiek kuklesnis – iš Klaipėdos laikrodžių muziejaus archyvo.