Paroda „GIEDRIUS MACKEVIČIUS (1945–2008) IR JO TEATRAS“ I. Simonaitytės bibliotekoje


Iki spalio 4 d. Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje veiks tarptautinė paroda, įprasminanti iškilaus XX a. teatro režisieriaus G. Mackevičiaus gyvenimą ir kūrybą

 

Tarptautinę kilnojamąją parodą „Giedrius Mackevičius(1945–2008) ir jo Teatras“ parengė Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, surinkęs, apibendrinęs ir įprasminęs plačiai po Lietuvą, Latviją, Ukrainą ir Rusiją išsibarsčiusį teatro novatoriaus – režisieriaus, aktoriaus, choreografo, pedagogo G. Mackevičiaus gyvenimo ir kūrybos palikimą. Tai pirmoji tokia išsami paroda Lietuvoje, pristatanti lietuvių menininką G. Mackevičių, aukštai vertinamą pasaulyje už jo sukurtą naują teatro žanrą – plastinės dramos teatrą.

Prasminga, kad šis renginys vyksta Klaipėdos bibliotekoje. Mieste, kuriame G. Mackevičius, dar Valstybinio teatro meno instituto (GITIS, Maskva) studentas, pastatė savo pirmuosius spektaklius: kursinį – „Vyras ir žmona ieško buto“ (1976), diplominį – „Henrikas IV“ (1977). „Šioje pjesėje mane labiausiai jaudina kiekvieno žmogaus atsakomybė už gyvenimą – už save, už artimuosius ir, be abejo, už meilę. Sugebėti išlaikyti visa, kas brangiausia žmogui, – tai ir yra heroizmas kasdienybėje“, – sakė G. Mackevičius apie spektaklį „Vyras ir žmona ieško buto“ uostamiesčio žurnalistei („Debiutas teatro scenoje“, 1976-01-24). O po šešerių metų G. Mackevičius, Maskvos plastinės dramos teatro įkūrėjas ir vadovas, jau pastatęs savo garsiausius spektaklius „Nugalėjimas“, „Choakino Murjetos žvaigždė ir mirtis“, „Pūga“, kt., atvyko į Klaipėdą gastrolių, sulaukusių svaiginančio pasisekimo. Tąkart jį pakalbinusiai žurnalistei G. Mackevičius prisipažino: „Labai dažnai mintyse sugrįžtu į Klaipėdą. Tvirtai galiu pasakyti: jeigu atvažiuočiau dirbti į Lietuvą, norėčiau dirbti tik čia. Labai patinka aplinka, miestas, – visa jo atmosfera padeda kūrybai. („Norėčiau dirbti Klaipėdoje“, 1982-04-20).

Taigi, G. Mackevičius vėl Klaipėdoje. Šįkart parodoje, atspindinčioje unikalaus kūrėjo sudėtingus likimo vingius, kūrybos aukštumas.

Mackevičius gimė Grybėnų kaime (Ignalinos raj.), Dūkšto vidurinėje buvo aktyvus saviveiklininkas. Raudonu diplomu baigė biochemijos studijas Vilniaus universitete, pradėjo sėkmingą mokslininko karjerą. Tačiau 1966-aisiais režisierė Aurelija Ragauskaitė pakvietė Universiteto liaudies ansamblio šokėją į tuo metu Jaunimo teatre suburtą Modrio Tenisono pantomimos trupę. Perspektyvus mokslininkas tapo pirmosios Lietuvoje pantomimos trupės mimu… 1967-aisias Vilniuje parodytas pirmasis spektaklis „Ecce Homo“, o jau po pusmečio jis pristatytas festivalyje Rygoje; G. Mackevičius už savo vaidmenį pelnė geriausio Baltijos šalių mimo apdovanojimą… M. Tenisono vadovaujamą trupę perkėlė į Kauno dramos, vėliau – Kauno muzikinį teatrą, kur buvo sukurti garsieji pantomimos spektakliai „Sapnų sapnai“, „Saugokit peteliškę!“, „XX amžiaus capriccio“, „Koliažas“. Tačiau 1972-aisiais, iškart po Romo Kalantos herojiškos žūties, trupė, savo spektakliais kėlusi sovietinių funkcionierių nepasitenkinimą, buvo išvaikyta. G. Mackevičius išvyko į Maskvą, įstojo į Valstybinį teatro meno institutą (GITIS), mokėsi legendinės K. Stanislavskio ir M. Čechovo mokinės, režisierės ir pedagogės Marijos Knebel kurse. Dar studijų metais ėmė vadovauti saviveikliniam pantomimos kolektyvui, vėliau tapusiam pasaulinį pripažinimą pelniusiu Maskvos plastinės dramos teatru. Teatras gyvavo 16 metų, – į pasaulio teatro istoriją įėjo garsieji šedevrai: „Nugalėjimas“, 1975; „Choakino Murjetos žvaigždė ir mirtis“, 1976; „Pūga“, 1977, kt. Beje, tarp pasaulinį pripažinimą pelniusių spektaklių – „Sodas“, 1985 m. sukurtas pagal Antano Rekašiaus muziką ir Stasio Krasausko graviūras… Vėliau G. Mackevičius įkūrė teatrą „Oktaedras“, kuriame pastatė baleto spektaklius, režisavo kituose Rusijos miestuose, užsienyje. Iš viso G. Mackevičius sukūrė 93 įvairių žanrų scenos pastatymus. Mirė Maskvoje; palaidotas gimtųjų Grybėnų kapinaitėse…

Bene taikliausiai G. Mackevičių apibūdino teatro istorikas dr. Anatolijus Prochorovas: „Giedrius Mackevičius – ne Lietuvos, ne Rusijos, net ne Europinio lygio menininkas. Tai – pasaulinio lygmens XX a. režisierius. Jo kūryba – avangardinis proveržis į teatro ateitį“.

 

Giedrius Mackevičius.

Nuotraukos iš parodos.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s