Antanui Saliui – 115 metų


Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje Saugyklų skyriuje vienas iš saugomų fondų yra asmeninių bibliotekų fondas (ASM). Šį fondą sudaro Klaipėdai nusipelniusių ar čia gyvenusių žymių žmonių kolekcijos. Reikšmingą vietą užima profesoriaus – kalbininko Antano Salio senųjų leidinių kolekcija, kuri yra kruopščiai sutvarkyta ir saugoma. Šiuo metu Antano Salio bibliotekoje yra apie 200 įvairių mokslo šakų profesoriaus sukauptų senų knygų, daugelis su jo pastabomis bei žymėjimais. Itin vertinga senųjų leidinių kolekcija, kurioje – ir K. Sirvydo trijų kalbų žodynas, išleistas 1713 m., ir „Aušros“ bei „Tėvynės sargo“ komplektai, antikvariniai Motiejaus Valančiaus, Simono Daukanto, Antano ir Jono Juškų raštų leidimai, retų maldaknygių rinkinys. Kolekcijoje esanti 41 knyga yra išleista XIX amžiuje, daug knygų yra išleistos prieš antrąjį pasaulinį karą, todėl yra labai vertingos ir ypatingai saugojamos dėl prastos popieriaus kokybės. Seniausia knyga: Dictionarium trium lingvarum in usum studiosae iuventutis / auctore R.P. Constantino Szyrwid e Societate Jesu.- Quinta editio recognita et aucta.- Vilnae : Typis Academicis Societatis Jesu, 1713.

Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje Bendrojoje skaitykloje liepos 3-31 d. eksponuojama paroda Antano Salio 115-osioms gimimo metinėms pažymėti. Šis lietuvių kalbininkas, eksperimentinės fonetikos pradininkas labiausiai domėjosi lietuvių kalbos tarmėmis, pats jas tyrė ir išsamiai aprašė, sudarė pirmąjį lietuvių tarmių žemėlapį. Daug nuveikė onomastikos srityje, tirdamas tikrinius vardus, reikšmingos jo straipsnių serijos apie vardus ir pavardes, vietovardžius. Ypač daug A. Salys prisidėjo prie Lietuvos vardyno „atlietuvinimo“ – dėjo daug pastangų senajam lietuviškajam vardynui išsaugoti. Kaip Lietuvių kalbos žodyno komisijos narys, A. Salys prisidėjo prie didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno”, o nuo 1950 m. – prie užsienyje leisto „Lietuvių rašomosios kalbos žodyno“ (1932-1968) rengimo.

Parodoje eksponuojami A. Salio darbai: keturi jo raštų tomai, „Gimtosios kalbos knygynėlio priedas Kalbos patarėjas“ (1939 m.), „Jaunuomenės auklėjimas: knygos tėvams, mokytojams ir dvasininkams“ (1926 m.) – jis buvo šių leidinių kalbos redaktorius, taip pat 1993, 1994 metų kalendoriai (A. Salys – jų sudarytojas ir redaguotojas), įv. straipsniai ir kitos autoriaus parengtos knygos.

Daiva Stasaitienė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s